kulkštymas

kul̃kštymas sm. (1) K, K.Būg, BŽ624, NdŽ, DŽ, kùlkštymas (1) Plk, kùlkštimas (1) žr. kulkšnis: 1. Letena nuo kul̃kštimo žemiau J. Kulkštymai kojų B. Kojas gelia per kùlkštymus Srj. Šoniniai letenos išnirimai be kulkštymų lūžimo nėra galimi rš. Pėdoje skiriame čiurnos, arba kulkštymo, kauliukus rš. Pėstininkai ėjo iki kulkštymų nuklimpę į dulkes rš. 2. Plk Duok man nors kulkštimą nugraužti Čk. Liko avies tik kaulai, tik kul̃kštymai, mėsą visą suvalgėm Skr.